užuodanga

užúodanga sf. (1) DŽ, NdŽ, BI41, ažúodanga (r.) (1) žr. uždanga: 1. DŽ, NdŽ, BI41. 2. Nuo stoties užuodangos ir nuo vagonų stogų krinta šviesūs lašai rš. | prk.: Kas gyvena padėjime Aukščiausio, bus ažuodangoj Dievo dangaus BaPs40,1.